+37068414967
Lietuvių Anglų

Rasti prekę

Vyras
Moteris
Dabar perka

KLIENTŲ ATSILIEPIMAI

2015-05-10

Apie Mus Spaudoje - 15min.lt

Apie Mus Spaudoje - 15min.lt

Elektroninės parduotuvės superfanas.lt įkūrėjas Arūnas Puščius savo verslą pradėjo nuo spintos studentų bendrabučio kambaryje. Joje buvo laikomos pirmos prekės, kurias įmonės direktorius klientams pats išvežiodavo dviračiu. Per 6 metus bendrovės apyvarta išaugo 10 kartų, bendrabučio kambarį pakeitė nuomojamas biuras, o Arūno parduodama atributika perkama visame pasaulyje.

A.Puščius interviu 15min.lt teigia, kad valdyti savo verslą yra nepalyginamai įdomiau, nei dirbti samdomą darbą.

Pasak jo, vienas svarbiausių dalykų – negalvoti apie nesėkmes, nebijoti pradėti ir tiesiog veikti. Kontaktai, patirtis ir rezultatai ateis.

– Kaip atsirado jūsų verslas?

– Superfanas.lt atsirado 2008 m. per Pekino olimpiadą. Tuo metu dar buvau studentas. Studijavau Vilniaus Universiteto Tarptautinio verslo mokykloje (VU TVM).

Būdamas abiturientu savo egzaminus susidėliojau taip, kad galėčiau stoti į informatiką, tačiau greitai suvokiau, kad ši specialybė man netinka.

Kitos išeities neliko, egzaminai buvo išlaikyti, todėl stojau į VU TVM. Taip iš Šiaulių atsikrausčiau į Vilnių ir pradėjau mokytis.

– Pirmuosius pinigus užsidirbote dar studijuodamas?

– Dirbau jau mokykloje. Teko pardavinėti gėles, nes močiutė gyveno prie kapų.

Eidavau į mišką eglišakių, kad puokštės brangesnės būtų. Bėgdavome į bažnyčią žvakių pirkti.

Per tris dienas užsidirbdavau tiek, kad galėčiau nusipirkti „Spalding“ krepšinio kamuolį ar magnetofoną.

Kai į Lietuvą atvyko popiežius, pardavinėjau arbatą ir obuolius.

Vėliau prasidėjo interneto laikai. Rašiau blogą apie verslo idėjas. Daugiausia tai buvo vertimai, tačiau antrojoje „Login“ konferencijoje laimėjau geriausio verslo blogo nominacijoje.

– Kaip atrodė pirmieji žingsnai?

– Viskas vyko labai paprastai – su draugu įkūrėme internetinį puslapį, susidėjome pinigus, nors jų turėjome nedaug. Už juos nusipirkome šiek tiek prekių ir paleidome internetinę parduotuvę.

Iš pradžių prekes pats vežiodavau su dviračiu. Užsakymų nebuvo daug, tačiau aš dar mokiausi ir man tai visai tiko.

Įsisteigiau individualią įmonę. Mama iš pradžių padėjo su buhalterija, ieškojau pažįstamų, kurie nebrangiai galėjo sukurti tinklalapį. Rodydavauamazone.com pavyzdį ir prašiau padaryti panašiai.

Reikėjo susikurti logotipą. Vėl padėjo draugai, nors tais laikais nebuvo net „Facebook“. Teko ieškoti pačiam. Investavau 50 litų, bet logotipą naudojame iki šiol.

Visada buvau didelis paprastumo šalininkas. Norėjau, kad apsipirkti internetu būtų kuo paprasčiau.

– Kodėl savas verslas? Juk daugeliui studentų paprasčiau pradėti nuo samdomo darbo?

– Dirbau autoplius.lt, „Pramogų pasaulyje“ ir kituose internetiniuose projektuose, bet niekada neištverdavau ilgiau nei pusės metų. Vėliau prasidėdavo rutina, tas pat per tą patį ir būdavo tiesiog neįdomu.

Savo versle pirmi trys metai prabėgo labai greitai, kiekvieną dieną sužinodavau kažką naujo. Pradėdamas nežinojau nieko. Nebuvo jokių investuotojų, kaip yra dabar. 2008 m. apie startuolius niekas iš viso nešnekėjo.

– Kokiu būdu pavyko pritraukti pirmuosius klientus?

– Universitetas yra ne tam, kad kažką išmoktum, nes daugelis dalykų iš atminties išsitrina iš karto po egzamino, o tam, kad susirastum kuo daugiau draugų iš įvairių sferų. Dėl to gyvenau bendrabutyje ir sutikau visokio plauko žmonių – nuo žurnalistų iki žinomų verslininkų.

Viena iš mano bendrabučio kaimynių man padėjo paskleisti žinią. Didieji portalai įsidėjo informaciją ir viskas pradėjo po truputį suktis. Vėliau viską lėmė tik darbas ir prekių kokybė. Svarbiausia, kad klientas būtų patenkintas, nes jokių papildomų pinigų reklamai nebuvo.

Tiesiog sukūriau elektroninę parduotuvę ir laukiau pirmųjų užsakymų. Man ilgai laukti nereikėjo. Pirmas užsakymas įkrito jau kitą dieną, nors tais laikais internetu pirkdavo labai mažai žmonių. Mano pirmųjų metų apyvarta buvo koks 30 tūkst. litų. Turėjome tik vieną tiekėją.

– Ar savo verslo idėja negąsdino?

– Visada sakau: „Pradėk daryti.“ Jeigu visą laiką galvosi ir nepradėsi, tai liksi fantazijų pasaulyje. Kai žengi pirmą žingsnį, atsiranda klientai, pradedi gauti informaciją, įgyji patirties.

Per tuos metus buvo daug tiekėjų, kurie apgavo, buvo nesąžiningi. Kurie buvo normalūs, su tais ir po šiai dienai dirbame. Viskas atsisijoja per laiką.

Dideliais nuostoliais nerizikavau, nes ilgą laiką dirbau minimaliomis sąlygomis. Mano biuras buvo mano namai. Porą metų pats išvežiojau siuntas. Su tiekėjais tardavausi pats. Net nebuvo sutarčių. Neturėjau, kur sandėliuoti prekių, tai tekdavo jas užsakyti vos gavus užsakymą.

Pradžioje bendrabutyje turėjome tris dėžes prekių. Sėsdavau ant dviračio ir važiuodavau per visą Vilnių su užsakymu pas pirkėją. Mano fizinė forma tuo metu buvo tikrai nebloga. (Juokiasi)

Dabar gal atrodo: „o Jėzau, direktorius su dviračiu atvežė prekę“, bet tai turėjo daug pliusų. Pažinau klientus, nes mačiau, kad iš manęs perka. Dabar asmeniškai pažįstu pusę sirgalių, kurie važinėja su Lietuvos krepšinio rinktine. 2008 m. per olimpiadą aprengiau gal ir ne tiek daug, bet vėliau, per čempionatą, tikrai daug fanų atributiką pirko pas mane.

Dabar gal irgi nepakenktų pavežioti. Iš karto pradėjome prekiauti visoje Lietuvoje. Į kitus miestus veždavo kurjeriai, o į užsienį siųsdavome paštu. Dabar man būtų sunku pasakyti, į kokias pasaulio šalis neteko siųsti Lietuvos sirgalių atributikos.

– Kodėl sirgalių atributika?

– Jau nuo blogo rašymo supratau, kad reikia tinkamai pasirinkti kryptį. Bandžiau rašyti apie knygas, verslo blogai irgi buvo keli, bet nepasiteisinusios idėjos laikui bėgant tiesiog atkrisdavo. Jų tiesiog pačiam nesinorėjo vystyti.

Kai ėmiausi verslo, viskas buvo kitaip. Pats esu didelis fanas ir man krepšinis yra religija. Tiesiog tuo gyvenu.

Kai atidarinėjau įmonę, mačiau, kad sirgalių atributikos Lietuvoje nėra lengva įsigyti. Vėliau, 2011 m., kai Lietuvoje vyko Europos krepšinio čempionatas, atributikos buvo ant kiekvieno kampo. Visi įsivaizdavo, kad čia puiki verslo galimybė ir pusė, garantuoju, liko nepardavę savo prekių.

Tėvai man irgi sakė, kad atributika nėra rimta. Žinoma, dabar parduodu ne tik atributiką. Ėmiau pardavinėti aprangas ir sportinius batelius krepšinio komandoms – nuo mokyklų rinktinių iki gaisrininkų. Asortimentas pildėsi.

– Kaip per 6 metus pasikeitė jūsų verslas?

– Vieną dieną būna geriau, kitą – blogiau. Būna, kad sėdi savaitę ir nebūna nė vieno užsakymo, bet nereikia nusiminti. Neturėjau nė vienų metų, kad apyvarta neaugtų.

Biurą išsinuomojau tik prieš metus. Tiesiog atsirado poreikis, nes klientai norėjo susitikti, atvažiuoti pasižiūrėti. Reikalas pribrendo. Įmonėje šiuo metu dirba du žmonės. Daug paslaugų perkame iš kitų įmonių. Nuo verslo pradžios mūsų apyvarta išaugo 10 kartų.

Žinoma, verslui augant atsiranda ir papildomos sąnaudos, kurias reikia kiekvieną dieną padenginėti. Aš pats sau algą pradėjau mokėti tik neseniai. Anksčiau tiesiog galėjau išsiimti pinigus kaip individualios įmonės savininkas, bet reikia galvoti ir apie pensiją. Moku algą ir kitam įmonės darbuotojui. Tai prideda streso.

– Kaip internetinė prekyba Lietuvoje atrodo šiandien?

– Žmonės, ypač iš mažesnių miestų, vis dar bijo pirkti internetu. Jiems vis dar neaišku, tačiau situacija keičiasi į gerą.

Viskas atrodo labai paprasta, bet darbo reikia įdėti daug. Komentatoriai internete mėgsta klausti, kodėl Jungtinėje Karalystėje prekės pigesnės nei Lietuvoje. Jie nesupranta, kad ten kiekiai yra visiškai kitokie.

– Kokia didžiausia kliūtis, trukdanti pradėti savo verslą?

– Lietuvoje labai smarkiai perdėta nesėkmės baimė. Žmonės linkę ilgai galvoti, įtikinėti save, kad nepasiseks, vertinti pavojus, todėl nieko ir nepadaro. Geriau tiesiog pradėti.

Manęs draugai pradžioje irgi klausdavo: „Na, verslininke, tai kaip sekasi?“, nors apyvarta buvo labai maža. Sakydavau: „gerai“ ir judėdavau pirmyn. Svarbiausia reikia matyti kryptį, kuria judi.

– Koks savo verslo pranašumas prieš samdomą darbą?

– Kai dirbi kažkam yra ramiau, nes ateini ryte, išeini vakare, gauni sutartą atlyginimą, tačiau savo verslas yra daug įdomiau. Tu atsakingas už savo sprendimus, tu priverstas galvoti apie klientą. Nieko nebus, jeigu tavo tikslas tik uždirbti pirmą milijoną.

– Kas toliau? Kaip savo verslą įsivaizduojate po 10 metų?

– Noriu, kad mano parduotuvės būtų ne tik internete. Taip pat labai norisi prekiauti ne tik Lietuvoje. Reikia plėstis Europoje. Niekam labai nepatarčiau ekomercija užsiimti tik Lietuvoje. Čia daug žaidėjų, rinka nedidelė, visi labai gudrūs.

Kai pasižiūriu tuos pačius Airijos ar Jungtinės Karalystės tinklalapius – jie turi gerų prekių, bet mes čia varom daug geriau. Pasižiūrėjau geriausią Airijos sportinių prekių puslapį, tai net nustebau.

– Ko išmokote pradėjęs savo verslą?

– Viena pagrindinių pamokų – pasirink tinkamus žmones. Jeigu jie tau nepatinka, tai geriau su jais ir nepradėk dirbti. Patirtis rodo, kad ilgiau pusės metų tokie santykiai netrunka.

Ir atvirkščiai, saugot tuos žmones, su kuriais tau dirbti malonu. Pavyzdžiui, dabar pradėjau dirbti su Lietuvos futbolo federacija. Tai užtruko ilgai, bet dabar matau, kad ten puikūs žmonės, su kuriais dirbsim ilgai.

Kita pamoka – nereikia stengtis užaugti labai greitai. Reikia suprasti, kas vyksta, nes ant trapių pamatų didelio verslo nepastatysi.

– Vyrauja nuomonė, kad be didelių pradinių investicijų savo verslo nepradėsi. Ji teisinga?

– Dabar gauti pinigų verslo pradžiai kur kas paprasčiau, nei buvo anksčiau.

Galima pradėti su vienu euru, bet visi galvoja, kad reikia gražaus internetinio puslapio, profesionalaus logotipo, biuro.

Esmė ne tai. Svarbiausia, kad žmonės apie tave šnekėtų kaip apie tą, kuris teikia puikios kokybės paslaugą arba parduoda išskirtinę prekę.

„Turėjau problemą, paskambinau, iš karto atvažiavo, išsprendė, maloniai pabendravo“, – tai turi būti kiekvieno kliento žodžiai.

15min.lt



 


 


 





 


 

Atgal

NEMOKAMAS PRISTATYMAS LIETUVOJE NUO 49 €

Prižiūri Sonaro
(0)